Nuo Apšvietos amžiaus Europoje ir Šiaurės Amerikoje (18 a.) protestantizme atsirado dvi priešingos tendencijos, kurios iki 20 a. išsiskyrė į dvi priešingas organizacines grupes. Iš vienos pusės, daugelis laikėsi istorinių protestantų tikėjimo ir etikos reikalavimų, suformuluotų 16 ir 17 a. protestantų išpažinimuose ir katekizmuose; šie žmonės ir jų bažnyčios gali būti vadinami konfesiniais, ortodoksniais ar konservatyviais. Iš kitos pusės, protestantų tradicijoje buvo daug žmonių ir bažnyčių, kurie į religiją daugiausia žiūrėjo kaip į asmeninės ar socialinės patirties dalyką, ne taip glaudžiai susijusį su tam tikrų tiesų apie Dievą patvirtinimu ar tam tikrų moralinių taisyklių laikymusi; šie žmonės ir jų bažnyčios gali būti vadinami kultūriniais protestantais ar liberalaus protestantizmo atstovais.

"Spalio revoliucijos" reformatų Bažnyčioje kronika

"Saugokitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai.

 Jūs pažinsite juos iš vaisių.“ ( Mato 7:15 -16)  

2004-12-23  registrų centre buvo įregistruota nauja tradicinė bendrija LERB-UL-S -   nuo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios (LERB) (įkurtos 1557 metais) atskilusi 13 žmonių grupė.
Prieš šią registraciją protestavo:

Panaikinta teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis dėl turto saugotojo

Kaip jau buvome informavę anksčiau, Vilniaus Apygardos teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi patvirtino, kad antstolio sprendimas pakeisti turto saugotoją yra neteisėtas ir naikintinas. LERB-UL-S 2013 m. kovo 20 d. vėl kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuris kovo 21 d. nutartimi tenkino prašymą ir vėl paliko turo saugotoju LERB-UL-S. Tačiau  Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 28 d. nutarimu  dar kartą patvirtino - Bažnyčių pastatus bei kitą turtą saugo Sinodo Kolegija.