Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia (LERB) – tai valstybės pripažinta tradicinė krikščioniška religinė bendrija. Bažnyčios istorija Lietuvoje skaičiuojama nuo XVI amžiaus, nors jos įtaka ir svarba įvairiais laikotarpiais skyrėsi, LERB reikšmė tautiškumo, valstybingumo, švietimo procesuose sunkiai išmatuojama.
Bažnyčia, nors ir išgyvena sudėtingą išbandymų metą, nenusigręžia nuo tradicinio evangelikų reformatų išpažinimo, tvirtai laikosi tikėjimo principų, užtikrina tęstinumą tos Bažnyčios, kuri Lietuvoje gyva jau šimtmečius.
Evangelikų reformatų svarbiausias doktrinas suformulavo Jonas Kalvinas, viena įtakingiausių protestantiško Sąjūdžio asmenybių Europoje. Lietuvoje ryškiausia Radvilų giminės veikla. Dauguma jų buvo uolūs reformatai ir nepalaužiami Lietuvos patriotai. Verta išskirti Mikalojų Radvila Juodąjį ir Mikalojų Radvilą Rudąjį, kurie siekdami išsaugoti Lietuvos suverenumą, plačiai skleidė reformacijos idėjas, o kartu su jomis – ir lietuvišką žodį. Steigė parapijas, mokyklas, statė Bažnyčias (plačiau rubrikoje Evangelikai reformatai Lietuvoje) .
Ir šiandien evangelikai reformatai turi nacionalinę Bažnyčią, kuri nėra pavaldi jokiai tarptautinei struktūrai. Žinoma, tai neapriboja bendradarbiavimo su tradiciniais kalvinistais iš viso pasaulio, tačiau tai lygiavertė partnerystė. LERB priklauso Protestantų aljansui, švietimo, nuotolinio mokymo leidybos srityse sėkmingai vykdo bendrus projektus su JAV, Britanijos, Kanados, Latvijos, kitų šalių Bažnyčiomis, seminarijomis, fondais. Tam, kad žmogus savarankiškai galėtų studijuoti Šventąjį raštą, kad suprastų, ką skaito, būtinybe tapo visuotinis raštingumas. Prie šio proceso reformacija stipriai prisidėjo tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Švietimas ir šiandien išlieka tarp veiklos prioritetų. Baltijos reformatų seminarija, Magistrantūros studijos Vilniaus pedagoginiame universitete, nuotolinis mokymas leidžia rinktis priimtiniausią ir labiausiai poreikius atitinkančią studijų formą.
LERB bendradarbiauja su kitomis tradicinėmis krikščioniškomis Lietuvos Bažnyčiomis – katalikų, liuteronų, stačiatikių. Nors esama daug bendrumų, pasauliečių dažnai užduodamas klausimas, kuo gi skiriasi evangelikai reformatai nuo katalikų ar liuteronų? Išoriniai, daugeliui lengvai suprantami, skirtumai nuo katalikų bažnyčios yra išpažintis, celibatas, šventųjų garbinimas. Evangelikai reformatai, išpažintį atlieką tiesiogiai prieš Dievą, be kunigo tarpininkavimo. Žinoma, kunigas visuomet yra pasirengęs žmogų išklausyti, pasikalbėti rūpimais klausimais, tačiau tai nėra įprastinė išpažintis prie klausyklų. LERB tarnaujantis kunigas gali vesti vieną kartą ir turėti vaikų, kadangi celibatas paremtas ne Šventuoju raštu, o atsirado gerokai vėliau. Mūsų Bažnyčia gerbia ir pripažįsta tiek Kristaus Motiną Mariją, tiek šventuosius, tačiau jų negarbina. Tik Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia yra tikėjimo šaltinis.
Kitokia ir Bažnyčios valdymo struktūra. Kaip minėta, evangelikai reformatai neturi savojo „Vatikano”, aukščiausia LERB valdžia – Sinodas. Sinodas – tai dvasininkų ir tikinčiųjų atstovų visuotinis susirinkimas, turintis aukščiausius įgaliojimus. Jo sprendimus vykdo Sinodo kolegija.
Skirtumai nuo evangelikų liuteronų yra labiau doktrininiai ir reikalauja gilesnių studijų.
Apie evangelikų reformatų teologiją, taip pat panašumus ir skirtumus su kitomis krikščioniškomis konfesijomis galėsite plačiau susipažinti perskaitę LERB Generalinio superintendento (Arkivyskupo) kun. Algimanto Kvedaravičiaus straipsnį.
