"Spalio revoliucijos" reformatų Bažnyčioje kronika

"Saugokitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai.

 Jūs pažinsite juos iš vaisių.“ ( Mato 7:15 -16)  

2004-12-23  registrų centre buvo įregistruota nauja tradicinė bendrija LERB-UL-S -   nuo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios (LERB) (įkurtos 1557 metais) atskilusi 13 žmonių grupė.
Prieš šią registraciją protestavo:

• visos 9 tradicinės religinės bendrijos,
• liuteronų Bažnyčia,
• dr. Gintaras Beresnevičius,
• Romerio u-to ir Vilniaus u-to teisininkai,
• Klaipėdos u-to prof. H.Arnašius,
• Konstitucinių teisių gynėjų asociacija,
• Seimo Kontrolierius,
• užsienio kalvinistinės reformatų bažnyčios bei tarptautinės organizacijos,
•  LR Seimo organizuota tarptautinė teologinė komisijinė ekspertizė (6 mokslininkai iš 5 valstybių), kurie pagrindė, kad nauja bendrija turi skirtingą išpažinimą ir doktriną todėl  negali būti pripažinta tradicine bažnyčia,
• Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios 2001 - 2013 metų Sinodai ir parapijos pasmerkė registraciją ir atsiribojo nuo šio naujo padarinio.

Šios "revoliucijos" iniciatoriai ir finansuotojai - tai Vokietijos Lipės krašto EKD bažnyčios atstovai dr. Ehnes, dr. Schefer, M.Danys ir Varšuvos reformatų vyskupas Z.Tranda. Jie veikė organizacijos WARC (world alliance of reformed Churches) vardu.  XX a. pabaigoje WARC pradėjo diegti liberalias doktrinas,  skatinančias moterų kunigystę, homoseksualų santuokas ir ordinaciją ir pan. Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčia nepritarė šiam spaudimui ir prisijungė prie tradicines kalvinistines bažnyčias jungiančios pasaulinės organizacijos WRF (World Reformed Fellowship).

Vyriausio Policijos Komisariato teikimu iškeliama baudžiamoji byla dėl to, kad dokumentai jų registracijai buvo pateikti patvirtinus suklastotais antspaudais, pasigamintais dar prieš registraciją.. Tas faktas pripažįstamas, „kaip turintis nusikaltimo požymių“, bet čia yra įsipainioję pareigūnai išdavusieji tuos antspaudus -  „mes savo mundurų nepurvinsime“ - privačiai pareiškiama. Panevėžio Apygardos teismas nurodo daugybę tyrimo klaidų, o Panevėžio Apylinkės teismas galutiniu ir neskundžiamu sprendimu šitą nutartį atmeta. Viskas tvarkoje – mundurai švarūs.

Teisingumo Ministerijoje aktyviausi naujos bažnyčios steigėjai ir rėmėjai - tai vyr. specialistas Donatas Glodenis ir registrų departamento direktorius Klaidas Navickas.
Po Seimo kontrolieriaus išvadų paaiškėjo, kad pagal Konstituciją yra tik 9 tradicinės bendrijos, o jie sukūrė 10-tą. Tolesnė Teisingumo ministerijos veiksmų pasekmė - 28 parapijų bendruomenės pretenduojančios į 14 juridinių asmenų kodų. Kas kaltas? Ministerijos klerkai, aišku, kaltais būti nenori, jiems paprasčiau sunaikinti 450 metų turinčią ev. reformatų bažnyčią, pakeičiant ją nauju surogatu.
TM ginčijo tradicinių bažnyčių tęstinumą, pareikšdami, kad tradicinės bažnyčios (išskyrus katalikų) tęstinumą turi pagal "sociokultūrinį kriterijų", o ne pagal išpažinimus ir doktrinas.
2000 ir 2006 m. Konstituciniai Teismai šią D.Glodenio tezę vienareikšmiškai atmetė.
Ministerijos klerkai, nežinodami ką daryti su nauja 10 - ta tradicine, pradėjo aiškinti, kad tai viena bažnyčia dviem skirtingais pavadinimais; ir atvirais veiksmais, perregistruodami kai kurias parapijas, su pavydėtinu šališkumu, rėmė LERB-UL-S.

2011 metais buvo įkurtas evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondas vadovaujamas tokio Jakovo Strokanovo. Fondas, pradžioje aktyviai rėmęs bažnyčią ir įgijęs joje didelį pasitikėjimą, už jos nugaros, slapta pradėjo išpardavinėti Bažnyčios turtą. Kaip paaiškėjo, beveik nuo pat pradžių, fondas rado bendrą kalbą su Rimu Mikalausku, ekskomunikuotu LERB ir pasiskelbusiu naujos bažnyčios vyskupu.

Bažnyčia iškėlė Strokanovui baudžiamąją bylą ir civilinius ieškinius.
LERB-UL-S, tai sužinoję, LERB vardu, nedelsiant iškelia bylas Bažnyčios vadovams, atseit dėl jų turto, (beje jiems niekada nepriklausiusio), taip remdami ir gelbėdami Strokanovą.

LERB-UL-S veiklos tikslas ir interesas  ne Dievo Žodžio skelbimas, bet turtas ir užsienio pinigai. Tai jau nebe visai Bažnyčia. Džordžas Vašingtonas yra paklausęs: „Jei avies uodegą pavadinsime koja, tai kiek tada kojų turės avis?“ Patyrusiems ir dar energingiems „propagandos ir agitacijos“ bei kitų buvusios veiklos specialistams tai ne problema, nes savu laiku buvo gerai apmokyti. Pirmiausia tai aktyvių Bažnyčios narių šmeižimas, kompromitavimas, grasinimai. Šantažas ir papirkinėjimai ir kitos žinomos priemonės naudotos prieš Lietuvos disidentus, „Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjus ir pan.

LERB-UL-S, prisistatydami ne savo, bet LERB Sinodo Kolegijos, kito juridinio asmens vardu, iškėlė eilę bylų LERB Sinodo Kolegijai ir jos vadovams, Vilniaus apygardos teismas (Teisėjas H. Jaglinskis) vien pagal pareiškimą, už akių, areštavo visus bažnyčių pastatus, o teisėja Kiselienė areštavo visą Bažnyčios vadovų šeimų turtą. Net nebandyta aiškintis ar išgirsti, jog tai skirtingos Bažnyčios, kurias atstovauja skirtingi juridiniai asmenys.

Apeliaciniai Teismai pripažįsta, kad turto, nors ir areštuoto, saugotoju lieka Sinodo Kolegija.

Tada, antstolis Vižainiškis 2012 m.  SPALIO mėn. 19 d. savo potvarkiu, kartu su jų advokatu Kelpša išlaužia visų Lietuvos reformatų bažnyčių duris ir perduoda bažnyčias LERB-UL-S. Teismai šiuos antstolio veiksmus pripažįsta neteisėtais ir patvarkymą panaikina. Teisėjas Jaglinskis, skubos tvarka patenkina UL skundą ir palieka bažnyčių pastatus jiems. Per tą laiką LERB-UL-S, gausiai remiami užsienio, manoma, kad ir Strokanovo pinigais, užgrobtose bažnyčiose organizuoja savo susirinkimus ir "sinodus" vėl prisistatydami ne savo, bet visos LERB vardu. Galutinį tašką padeda Lietuvos Apeliacinis Teismas 2013-06-28 d. sprendimu pripažindamas visą kilnojamą ir nekilnojamą turtą LERB nuosavybe.

Antstolis Vižainiškis teismo sprendimo vykdymą vilkina apie dvi savaites, o per tą laiką, R.Mikalauskas sugeba "įtikinti" Teisingumo  Ministeriją, pakeisti Juridinių asmenų registre LERB, Sinodo Kolegijos ir parapijų įrašų duomenis, vadovais įrašant LERB-UL-S atstovus. Tai prieštarauja pačios Ministerijos 2013 06 10 d. raštams. Ministerijos klerkai paaiškino, kad, matote, "jie labai gražiai apiformino savo popierius".

Vadovaujantis šiuo precedentu, dabar Lietuvoje, labai gražiai apiforminus popierius, galima persirašyti kaimyno žmoną, viena akcinė bendrovė savo direktorių gali paskirti konkuruojančios bendrovės direktorium, o Lenkija, matomai, gali persirašyti Lietuvą, prieš tai, žinoma, gražiai apiforminusi popierius.

Kam reikalingi juridiniai asmenys, jei Valstybė jų negina, jei valdininkai gali nebaudžiamai laužyti LR Konstituciją ir įstatymus, visada mestelėdami - "nepatinka - skųskis teismui", o gal ir teismai vadovaujasi tokia pat nuostata, o gal visa tai yra iš vienos, ir tos pačios vietos ateinančios komandos?

Gal tai vienas iš naujų būdų šeimų ir kitų tradicinių tautos vertybių naikinimui, pasišaipant iš LR Konstitucijos?  

LERB informacija.