Kita medalio pusė

                      

Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia ilgą laiką taikstėsi su šmeižtu jos atžvilgiu ir nekomentavo vienpusiškai pateikiamos situacijos. Šiandien pateikiame situaciją kitu kampu – t. y. ne taip, kaip jau beveik esate išmokę mintinai skaitydami Biržų laikraščius.

Pirmiausia susitarkime, apie ką kalbėsime:

Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios, kuriai priklauso ir Baltarusijoje esanti Bažnyčios dalis, generalinis superintendentas yra  kunigas Algimantas Kvedaravičius. Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios (kodas 192103366) šaukiamo Sinodo nutarimus vykdo  Sinodo Kolegija (kodas 292077730). Sinodo Kolegijos  prezidentė Dalia Liaukevičienė ir viceprezidentas Algimantas Kvedaravičius.

Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios -Unitas Lithuaniae – Sinodas (LERB-UL-S) (kodas 192100594), kuriam vadovavo  kun. Rimas Mikalauskas, o vėliau kun. Tomas Šernas yra nauja, nuo Sinodo Kolegijos atsiskyrusi  bendruomenė.

Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios Sinodo Kolegijos teisinis statusas įteisintas 1995 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1589, kuris nėra panaikintas (dokumentą galima rasti čia

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=22848&p_query=&p_tr2=2). Tą patvirtina ir LR Teisingumo ministerijos 1996-03-08 d. raštas Nr. 01-04-304 343.

Juridinio asmens teisės Sinodo Kolegijai suteiktos 1995 m., nes tuo metu juridinio asmens statusas buvo suteikiamas ne Bažnyčioms, o jų valdymo organams. Tik vėliau Vyriausybės Kanceliarija rekomendavo įregistruoti prieškarinį pavadinimą „Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia“, tai ir buvo padaryta 2003 m.  

                      Tuo tarpu Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas  susikūrė ir įregistruotas tik 2002 m. gruodžio 9 d., kuomet Sinodo Kolegija jau Lietuvos valstybės buvo pripažinta ir veikė kaip teisėta tradicinės Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios teisių perėmėja.           Valstybė teisės aktais juridinių faktų pagrindu registruodama Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčią kaip tradicinę veikusią nuo 1557 metų, kartu pripažino Bažnyčiai priklausančią nuosavybę, tvarkomą kanonų teisės pagrindu. Taigi,  dar iki įsteigiant LERB-UL-S jau egzistavo tradicinės Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios teisių perėmėjas.

                      Steigiant naują juridinį asmenį Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas  (LERB-UL-S) 2002 m. nei žodžiu nebuvo užsiminta, kad Sinodo Kolegija nuo 1997 m. veikia neteisėtai. Priešingai, keturių parapijų atstovai, pareikšdami apie atsiskyrimą tik patvirtino Sinodo Kolegijos teisėtumą 2002-10-19 d. steigiamojo posėdžio protokole teigdami: „atsiimame Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios Sinodo Kolegijai (registravimo kodas r/k 9207773) deleguotas teises bei pareiškiame, jog šis juridinis asmuo daugiau jų neatstovauja bei nutraukia ryšius su šia institucija. Nutaria įsteigti parapijas atstovaujamą bažnytinę Bendriją <...> Nutarta: Įsteigti naują juridinį asmenį“.

Tačiau  tame  pačiame LR Teisingumo ministerijos 1996-03-08 d. rašte Nr. 01-04-304 343 yra sakoma: „<...> Dokumentas, patvirtinantis Bažnyčios parapijų, bendruomenių ar bendrijų juridinio asmens teises yra Sinodo Kolegijos raštas, pasirašytas Sinodo kolegijos prezidento arba kito įgalioto asmens ir patvirtintas Sinodo kolegijos antspaudu. <...>“. Sinodo kolegija nėra išdavusi tokio dokumento registruojant Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodą  (LERB-UL-S) kaip juridinį asmenį.

2002 m. gruodžio 9 d. įregistruoto naujo juridinio asmens  Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas  (LERB-UL-S) įregistravimo faktas buvo slepiamas nuo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios ir tik po paklausimo LR Teisingumo ministerija 2003-01-16 d. raštu Nr.  07-0300255/0300227 tai patvirtino: ,,<...> Teisingumo ministerija buvo informuota, kad keturios tradicinės religinės bendruomenės nutraukė ryšius su Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios sinodo kolegija (juridinio asmens identifikavimo kodas – 9207773) ir įkūrė naują bendriją bei išsirinko jos vykdomąjį organą – Konsistoriją. Naujai įsteigtos bendrijos atstovai 2002 m. gruodžio 3 d. pateikė Teisingumo ministerijai Evangelikų reformatų konfesijos bažnytinės santvarkos principų išaiškinimą <....>“.

                      Tačiau pažymėtina, kad naujo juridinio asmens steigimas jokiu būdu negali būti vertinamas kaip veikiančios Sinodo Kolegijos teisių perėmimas, nors tai  labai aktyviai yra daroma nuo pat Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas  (LERB-UL-S) įregistravimo.

·                Pirmiausia yra bandoma pareikšti, kad naujas juridinis asmuo yra vienintelis teisėtas Sinodas ir primesti savo valią Sinodo Kolegijai, nuo kurios pats ir atsiskyrė. Pagal Bažnyčios kanonus Sinodo Kolegija vykdo Sinodo priimtus kanonus, memorialus, administruoja bažnyčios turtą. Sinodo Kolegija pavaldi Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios kviečiamam Sinodui, o ne nuo jos pačios  atskilusiam dariniui, pavadinusiam save Sinodu.

·                Sinodo Kolegija kaltinama neperdavusi registracijos pažymėjimų ir antspaudų nuo jos atskilusiai organizacijai.

·                Naujai įsteigtas juridinis asmuo  Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas  (LERB-UL-S) ekskomunikuoja kunigą Algimantą Kvedaravičių, nors pastarasis niekada nepriklausė LERB-UL-S. (Plačiau apie tai http://www.balsas.lt/naujiena/297693/reformatu-kunigas-nuo-baznycios-mane-atskyre-organizacija-kuriai-niekad-nepriklausiau)

·                Naujai įsteigtas juridinis asmuo  ima perregistruoti parapijų valdymo organus bei perimti ir kitų  parapijų valdymą.

·                Imama skelbti ir organizuoti kapų šventes Sinodo Kolegijai priklausančių parapijų teritorijose.

·                Vykdoma aktyvi šmeižimo, niekinimo, fizinio užpuldinėjimo ir klaidinimo politika.

2011 m. sukčių grupei be Bažnyčios ir Sinodo Kolegijos žinios išpardavus turtą, generalinis superintendentas kun. Algimantas Kvedaravičius ir Sinodo Kolegija kreipėsi į prokuratūrą prašydami išsiaiškinti šį nusikaltimą, tuo tarpu Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas  (LERB-UL-S) tuo pačiu metu paduoda ieškinį kaltindamas kun. Algimantą Kvedaravičių ir reikalaudamas atlyginti jo (LERB-UL-S)  patirtus nuostolius (nors parduotas turtas  LERB-UL-S niekada nepriklausė). Šis veiksmas kelia labai daug įvairių klausimų ir abejonių, nes apkaltinus kunigą Algimantą Kvedaravičių į antrą planą nueina tikrieji turto švaistytojai.

                      Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas  (LERB-UL-S) ne kartą kreipiasi į teismus, bandydamas užvaldyti  Sinodo Kolegijai priklausantį turtą, nors kaip  naujai įkurtas juridinis asmuo nėra tradicinės – istorinės (veikusios nuo XVI a.) Lietuvos evangelikų bažnyčios Sinodo Kolegijos teisių perėmėjas ir tęsėjas ir neturi teisės susigrąžinti evangelikų reformatų turto, nes pagal 1995-03-21 Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 2 str., neturi teisės susigrąžinti Lietuvos evangelikų reformatų turto, kadangi teisę susigrąžinti nacionalizuotą turtą turi tik tos ,,<...> religinės bendrijos, kurios veikė Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. liepos 21 d. ir kurių turtas buvo valstybės nusavintas. <...> tokią pat teisę turi religinės bendrijos, pripažintos atkuriamų religinių bendrijų teisių perėmėjomis <...>“. 

Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas  (LERB-UL-S) negali būti laikomas tradicine Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia, kadangi jo veikla, išpažinimas neatitinka Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios tradiciškumo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gruodžio 6 d. sprendime byloje Nr. 10/95, 23/98 vienareikšmiai pasisakė, kad esant pripažintai tradicinei bažnyčiai, dar vienos paralelinės bažnyčios steigimas yra neleistinas.

Bažnyčia gali steigti naujus juridinius asmenis, tačiau tai yra daroma su Sinodo Kolegijos leidimu ir ne tam, kad naujas juridinis asmuo dubliuotų jau esančios Bažnyčios vadovybės veiklą.

Tai, kad Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas  (LERB-UL-S) neturi tradicinei religinei bendrijai keliamo ,,tradiciškumo“ požymio patvirtina eilė teologijos mokslininkų (ekspertų) pagal LR Seimo Žmogaus teisių komiteto pavedimą atliktų teologinių ekspertizių.

Verta pasvarstyti ir apie Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas  (LERB-UL-S) eskaluojamą faktą, kad 2001 m. Sinodas Kaune buvo sukviestas ne pagal Bažnyčios tvarką – t. y. ne Biržuose, ne per Jonines. Sinodą šaukia pats Sinodas arba Sinodo Kolegija. Grįžimas prie Sinodų šaukimo tvarkos Biržuose per Jonines, turėjo būti nuspręstas prieš tai buvusio Sinodo, o ne nei Sinodo, nei Sinodo Kolegijos neįgaliotų asmenų sušauktame susirinkime, skambiai pavadintame „Sinodu“.

Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas  (LERB-UL-S) įsteigtas kaip naujas juridinis asmuo (religinė bendrija), kuri dubliuoja (klonuoja) Sinodo Kolegiją ir reikšdama nepagrįstus reikalavimus siekia perimti tradicinę – istorinę Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčią atstovaujančios Sinodo Kolegijos teisinį statusą ir turtą.

Šie motyvai paaiškina šiandien ne tik Lietuvoje, bet ir visame civilizuotame pasaulyje precedento neturinčią situaciją – jėga laužiamos bažnyčių durys, nes Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas  (LERB-UL-S) bet kokia kaina siekia pasisavinti turtą ir ištrinti nuo žemės paviršiaus tradicinę Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčią! Ir tai vadinama „situacijos sprendimu teisiniu keliu“.

                                                                

Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios Sinodo Kolegijos informacija